o kiek tam raitajam broleliui stebuklų pasauly švyti
stebėtumeis kolei krankliai dar akių neišlesė
bet nėr galo
šiam krašte regiu mamą bahamą
tam krašte palmes haičio
ir bokštus fritauno matau išėjęs nakty iš bungalo

ir taip mane graužia dėl to kad baigė žydėt šarovarai
kokio nuplikusio velnio iš kokių požemio faunų
mus tai susiejo kautynės jūros pjovėjų korsarų
o tėvas tai jau norėjo paimt […]