o kiek tam raitajam broleliui stebuklų pasauly švyti
stebėtumeis kolei krankliai dar akių neišlesė
	bet nėr galo
šiam krašte regiu mamą bahamą
	tam krašte palmes haičio
ir bokštus fritauno matau išėjęs nakty iš bungalo

ir taip mane graužia dėl to kad baigė žydėt šarovarai
kokio nuplikusio velnio iš kokių požemio faunų
mus tai susiejo kautynės jūros pjovėjų korsarų
o tėvas tai jau norėjo paimt tą palaimos fritauną

o ten bažnyčių bent trylika ir amžinos kovos amūro
ir trylika dar pragarmių kur aukso sidabro podėliai
merginos nelyg lianos netyčia išdygsta už mūro
ir norisi joms mylėtis o įvilktos jos į juoda

sunkiam dabar degtinę aš ir piratas dikas
sakau pagaliau atsipeikėk sakau gailėkis bjaurybe
nejau kad tu iš europos tai jau ir žmogus nebetikęs
kokio velnio už šituos trisdešimtį eskudų parsidavei 

o dikas dyka chimera jis papūgą popina pūgą
laužo iš skausmo rankas man per petį tapšnoja
tai tau ir lauko kariūnas didikas tai tau žaliūkas
to be or not to be sako ir vapa I'm sorry

belaisvę mano jis kalba jos oda tarytum kakavos
pirk melsvasparni ereli juk liūdna be šeimininkės
daržą apsėsi ar ne jis perša man lyg nelabajam
daržas ant jos užderės
	ananasai tabakas finikai 

priveisi kalba kazokų įkinkysi ir pluš padermė visa
tik kad pavalkų nepakenčia sprandas mano dvasia
tai jų nejaučiu ir negaunu spjaunu į niaurų meldimą
raitas tu mano tamošiau netikėli chimera
išeisiu į vakaro žarą
		išsipjausiu nendrės švilpynę
prisėsiu prie vandenyno
		tai jau manęs ir nėra